sušveisti

sušveisti
sušveĩsti, -čia (sùšveičia Al), sùšveitė 1. tr. Š, NdŽ trinant, šveičiant sunaudoti, sutrinti: Paduok man saują sėmenokų, tuos jau visus sùšveičiau Paį. | refl.: Mano ragožė jau visai susìšveitė Paį. 2. intr., tr. Š, NdŽ, KŽ šnek. suduoti, sušerti, užtvoti, užkirsti: Kai sùšveičiau diržu par pečius, tuoj prispažino Dkk. Mušeikai vyrai gerai sùšveitė Jrb. Mamos barėsi, kai kurios ir sušveitė saviesiems žemiau nugaros J.Balt. Sušveĩsk tam vaikezuo gerai par kuprą Vvr. Sušveĩsk arkliam, kad pabėgėtų Dkš. Sušveisk tik arkliams, ir nieko nelaukdami užsuksime į kiemą Žem. Sušveitė kiaules, tai dar̃ neina in bulves Rdm. Sùšveitam šunį, ir išbėga Gršl. Atspirdis tau duris ir iš eilės diržu sušveĩs, sušveĩs Dg. 3. tr. NdŽ šnek. susviesti, sumesti. 4. tr. Š, NdŽ šnek. godžiai, su apetitu suvalgyti: Visą gabalą lašinių sùšveičiau Jrb. Sùšveiti puskilį lašinių, tai tada vyras Al. Ale, žiūrėk, kiek, anas sušveĩčia mėsos! Sdk. Padėjau du didžiausius gabalus mėsos, o jis kaip niekur nieko sùšveitė ir vėl žiūri Dj. Atsisėdęs sùšveitė mėsos šmotą ir vėl išsirioglino Ob. Ar sùšveitei barščius? Tršk. Priviriau katilą virtinių, tai ką bematant ir sùšveitė Dgl. Kaip padėjo man kiaušinienės, tai aš ją visą sùšveičiau Ds. Sùšveitė [vaikas] ledų dvi porcijas ir susirgo [gerkle] Sug. Sùšveitė tokį kepersį duonos ir da ans nepriėdė Vvr. Kiek jam padėsi ant stalo valgymo, tai tiek anas ir sušveĩs Užp. Buvau išalkęs – sùšveičiau viską, ką radau Ktk. Kad ir mažas, delto sulig geru sušveĩčia Sdk. Bekoną sùšveitėm kaip už ausies Mlt. Nupirkau antį, tai vienas sùšveitė Žl. ║ nuryti, suėsti: Dabar katė pelę sučiupus ir sušveĩtus Skp. Lapė sugrįžo atgal ir sušveitė zuikio likučius V.Piet. Arkliui tik paduodu šieno – tuoj sušveĩčia Dgl. Sùšveitė visus lapus ta karvė Sk. ║ išgerti alkoholinių gėrimų: Nevažiuokitėt anksti rytą, da sušveĩsma Slm. Sùšveitė po stiklinę ir išėjo Slč. 5. intr. NdŽ šnek. smarkiai palyti: Neilgai lijo, bet gerokai sùšveitė Snt. ║ tr. smarkiai sulyti: Tai sulijo, tai sùšveitė! Prn. 6. tr. NdŽ šnek. subarti, sudrausti: Ar sùšveitei piemenį už gyvolių įleidimą į pievą? Kal. Sušveĩsk anus nuejusi Ms. 7. tr. NdŽ šnek. greitai ką padaryti, padirbti: Kad būt nereikę važiuot, tai duris būtum sušveĩtę Slm. ║ sulošti: Da saulė aukštai, duok [kortas] – da tūkstantį sušveĩsma Slm.
◊ šìrdį sušveĩsti nusiraminti: Išgerkiam: reik šìrdį sušveĩsti po tų rūpesnių M.Unt.
\ šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; paršveisti; peršveisti; prašveisti; prišveisti; sušveisti; užšveisti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • sušveisti — sušvei̇̃sti vksm. Sùšveitė vi̇̀są tẽpalą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atšveisti — atšveĩsti, čia (àtšveičia), àtšveitė Š 1. tr. Š, KŽ trinant kuo išvalyti, nuvalyti, nublizginti: Keptuvę àtšveičiau, kaip nauja pasidarė Jrb. Prisvilė [puodas], neàtšveičiu Pv. Pritukusios [grindys], sunkiai atšveĩsi Krš. | refl. tr., intr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antšveisti — antšveĩsti, čia (añtšveičia), añtšveitė (ž.) tr. atmesti, atsviesti: Švyt añtšveičiau varlę, pas tešmenį betupančią Dr. šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšveisti — apšveĩsti, čia (àpšveičia), àpšveitė tr. Rtr 1. N, Š, KŽ trinant kuo apvalyti, apiblizginti: Neapšveistas, neapdarus SD191. Didumą šaukštų àpšveičiau J. Biškį apìšveičiau aš juos Mžš. Apšveiskit nors kiek suolus, matot, per nedėlę kap apžėlė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brukštė — brukštė̃ sf. (4), brùkštė (2) Yl, Kal medinė pustyklė, brukštas: Į bičių laukinių medų įkišk lentelę, smiltėse pabakšnok, ir būs brukštė̃ Lnk. Dalgį reik ištinti ir su brukštè sušveisti Šts. Pirma su gude subrauk dalgį, o paskui su brukštè Pln …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššveisti — iššveĩsti, čia (ìššveičia), ìššveitė 1. tr., intr. Sut, N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, KŽ trinant kuo išvalyti, išblizginti: Neižšveičiamas, neižtrinamas SD192. Jam pečius ìššveičiau (nutryniau) Sem. Iššveĩsk man rendelį J. Puodus, būlo, ìššveičia su …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušveisti — nušveĩsti, čia (nùšveičia), nùšveitė K 1. tr. Q9, Sut, N, KII117, Š, LL118, Rtr, KŽ, Gr trinant kuo nuvalyti, nublizginti: Kap miedinį puodą su pelenais nùšveiti, blizga kap auksas Lš. Stalas baltai nùšveistas NdŽ. Kada būsi dėvėjęs su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabūbėti — intr. 1. papoškėti, patūskėti: Kad pabūbėjo kaip iš armotos Kp. Kai pabūbėjo, net langai sudrebėjo Dbk. Krūmuose pabūbėjusios kelios armotos A.Vien. 2. suduoti, sušveisti: Jis kad pabūbėjo Jonui per nugarą Kp. būbėti; pabūbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paršveisti — paršveĩsti, čia (par̃šveičia), par̃šveitė intr. NdŽ, Up, Šauk, Bsg, Srv šnek. greitai, skubiai pareiti, parbėgti, parvažiuoti, parlėkti: Galvotrūkčiais išbėgau iš to kambario ir paršveičiau namo J.Marc. Tai greit par̃šveitė namo – turbūt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašveisti — pašveĩsti, čia (pàšveičia), pàšveitė 1. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Paį kuo trinant pavalyti, pablizginti: Pašveĩsk peilius J. Biškį pàšveitė ir padėjo Sb. Tuos čeverykus dėk in ugnį, padegyk padegyk, pašveisk in žemės ir vėl degyk BsPIV64. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”